Senjorai kalba apie meilę, seksą ir… gėdą

• 

Pažinčių programėlės naudotojas, nudistų pora, baikeris, transseksuali moteris, sekso prekiu parduotuvės VIP klientas ir kiti pasakojo apie savo seksualinį gyvenimą, romanus, pasimatymus ir išankstinius nusistatymus, kurių tikrai turėtumėte atsisakyti būdami 60-ies ir vyresni.

Baikeris Tomas, 64 metai

Pareiškė, kad mes skiriamės

Mes su eks žmona atšventėme 25 santuokos metus. Per savo gyvenimą niekada jos neišdaviau, nesu tikras – dėl jos. Užauginome dukrą, kuriai dabar 26 metai, ir ji jau seniai gyvena atskirai. Vaikui augant, mūsų santuoka ėmė pamažu byrėti. Jei anksčiau ji internete matė mano fotografijas su “subinlaižiaujančiomis” merginomis, kurios paprašė pavėžinti motociklu, – ji nieko nesakė ir buvo rami. Tačiau per pastaruosius paskutinius dešimt metų skandalai gyveno ant šaukšto galiuko: „Kodėl nepaskambinai“, „Kur buvai“, „nečepsėk“. Kentėjau… bet kažkuriuo metu pamačiau ją ant namų slenksčio su lagaminais: žmona pranešė, kad mes skiriamės, ir išvyko pas mamą. Tai buvo prieš ketverius metus, jai tada buvo 46 metai, man – 60. Moteris nusprendė pradėti naują gyvenimą, aš -taip pat.

Santykiai su nepilnamete

Pirmieji mano santykiai po skyrybų buvo su 18 metų mergaite, kuri melavo, kad jai yra 25. Aš supratau, kad ji meluoja, bet žaidžiau šį žaidimą. Susipažinome, kai vienas iš mūsų baikerių klubo narių atsivežė dukrą į susitikimą. Ji kažką piešė pirštu man ant peties – ir aš viską supratau. Iš pradžių elgiausi su ja kaip su dukra, ir laikiausi atstumo, tačiau sunku ką nors išaiškinti 18-metei mergaitei. Šie santykiai truko neilgai. Įdomu tai, kad tuo metu mano jau buvusi žmona pasakė: „Jei sužinosiu, kad turi ką nors – išdraskysiu abiem akis“. Ji buvo agresyvi, savininkiška, labai pavydi, bet tada pirmą kartą aš jai riebiai atsikirtau. Pasakiau, kad tai būtent ji paniekino šventą šeimos sakramentą, o dabar man jau nusispjaut į jos nuomonę.

Beprotiškai įsimylėjau

Po to susipažinau su Rasa. Jai buvo 20 metų, ir aš beprotiškai įsimylėjau – kaip jaunystėje. Viskas prasidėjo festivalyje, baikerių klube. Mergina atvyko su kažkokiu jaunu idiotu, kuris iškart apgirto ir pamiršo ją. Mes pradėjome bendrauti, o tada ji nusprendė viena, motociklu, grįžti namo, ir išvažiavo… netoli – vertėsi. Vaikinui buvo nusispjaut į tai, o aš kelias dienas prasėdėjau prie jos lovos ligoninėje, kol buvo išleista. Buvau tarsi užhipnotizuotas. Ji man tapo svarbiau už viską. Kiek vėliau mes atsidūrėme kitame festivalyje, o ji kažkuriuo metu apkabino mano kaklą, pabučiavo ir apsilaižė lūpas. Kažkoks vyras šūktelėjo: „Kekšė“. Ji priėjo prie jo ir trenkė antausį, o jis, mainais, dar stipriau pliaukštelėjo atgal. Negalėjau ramiai į šitą sceną žiūrėti, tad gerokai atidaužiau šitam ožiui smegenėles.

Aplinkiniai mus palaikydavo tėvu ir dukra

Po to įvykio, su Rasa beveik visą laiką praleisdavome kartu. Aplinkiniai mus palaikydavo tėvu ir dukra, o bendražygiai iš mano klubo viską suprato ir slapta pavydėjo.
Aš dėl jos darydavau beprotiškus ir neapgalvotus dalykus. Kartą, naktį, miesto parke, nuskyniau trylika rožių ir padovanojau jai. Policininkas matė visą tą vaizdą, tačiau vietoj arešto – pirštais parodė baikerio ženklą.
Kartu praleidome dvejus metus. Rasa buvo darboholikė ir karjeristė, todėl ji tik kartkartėmis apsilankydavo pas mane. Niekada jos nepančiojau ir nerišau prie savęs. Netgi elgtis pradėjau labiau kaip tėvas. Dovanojau jai motociklą ir kartais padėdavau finansiškai, bet manau, kad svarbiausias dalykas, kurį aš dėl jos padariau – suradau jos biologinį tėvą, kai kartą ji pasakė, kad norėtų su juo susitikti. Kaip jų santykiai vystėsi toliau, nežinau, bet kai pasakiau Rasai, kad žinau, kur jis yra, ji buvo labai laiminga.

Išsiskyrėme jos iniciatyva

Išsiskyrėme jos iniciatyva. Mes daug kalbėdavome apie tai, kas nutiks, kai aš pasensiu, ir tai ją labai jaudino. Vieną dieną ji pasakė nenorinti matyti manęs senstančio ir išėjo.O po dešimties dienų paskambino ir paklausė – galėtų grįžti. Atsakiau, kad ne. Atsakymas buvo susijęs su emocijomis ir vyriškomis ambicijomis, bet daugiau mes nebesimatėme.

Neturėtumėte bijoti seksualinės impotencijos

Dėl sekso senatvėje pasakysiu taip: vyrai, neturėtumėte bijoti seksualinės impotencijos, jeigu sportuotuosite ir gyvensite aktyvų gyvenimą. Manau, kad mėgaujuosi ir naudojuosi moterų dėmesiu, nes puikiai atrodau , kaip tokio amžiaus vyras. Kalbėjausi su gydytojais sekso tema: svarbiausia sveikai maitintis, nepriaugti svorio ir nenaudoti anabolinių steroidų. Dirbti su sunkiais svoriais nenaudojant papildų. Tik vieną kartą su moterimi lovoje – patyriau fiasko. Tada nuėjau į vonią, paleidau šiltą vandenį, nusiraminau ir dar kartą bandžiau. Su amžiumi jausmai neblėsta, žmogui visada reikia kito žmogaus. Kuo aš vyresnis, tuo stipresniu tampa mano bebaimis pasitikėjimas savimi.

Daiva (vardas pakeistas moters prašymu), 67 metai

Netekėjusi moteris, turinti pažinčių agentūros darbuotojos patirtį.
2000-ųjų pradžioje dirbau piršliene pagyvenusių žmonių pažinčių agentūroje. Ji buvo labai populi. Šios agentūros teikiamos paslaugos nebuvo brangios, bet vis tiek man atrodė, kad moterys eina pas mus be reikalo.
Man jų buvo nuoširdžiai gaila: ateidavo išsilavinusios, kultūringos, elegantiškos moterys, bet jų vertų vyrų mažai pasitaikydavo. Jie buvo arba girtuokliai, arba prasčiokai, arba lengvabūdžiai.

Man reikia meilės

Kai kurie iš jų atvirai man pasakė, kad šiandien vakarieniavo su viena, vakar jie vaikščiojo su kita, o dabar paskambino trečiai moteriai. Tarsi atėjo smagiai prastumti laiką, kai tuo tarpu moterys norėjo sukurti rimtus santykius. Neseniai, smalsumo dėlei, paskambinau į panašų klubą, norėdama sužinoti, ar pasikeitė siūlomų vyrų kontingentas. Klubo darbuotojas nuo pirmos minutės pradėjo vardyti: „kaip tik ant stalo guli profesoriaus anketa, taip pat verslininko, aktoriaus ir t.t.“. Visų pirma, nepatikėjau. Antra, man nereikia profesoriaus, man reikia meilės.

Senatvėje galima beprotiškai įsimylėti

Romantikos ir jausmų poreikis su amžiumi niekur nedingsta, tačiau jis būna santūresnis ir racionalesnis. Brandus žmogus jau žino, ko nori, ką gali paaukoti ir kaip atsilyginti. Aš netikiu, kad meilė pagyvenusiam žmogui gali nupūsti stogą, kaip tai būdavo jaunystėje. Aš, taip pat, netikiu, kad senatvėje galima beprotiškai įsimylėti. Galima jausti malonią simpatiją, bet ne meilę.

Senjorams reikia žmogaus, su kuriuo būtų įdomu

Kai moteris turi mažų vaikų, ji – nuolat tarp kompromisų. Turi rinktis darbą ne tą, kuris jai patinka, bet tą, kuris yra arti namų; ji negali nuoširdžiai lėkščių padaužyti ginčo su vyru metu, nes vaikai turi augti ramioje aplinkoje ir pan. O kai vaikai užauga, atsiveria daugybė kelių: viena susiranda mėgstamą darbą, apie kurį visada svajojo, kita – dėl atsivėrusios vidinės tuštumos, eina pas psichologą, trečia visiškai nieko nekeičia, nes visada gyveno taip, kaip norėjo. Kai aš išėjau į pensiją, kurį laiką nerimavau, nes dirbau mokytoja ir beprotiškai mylėjau savo profesiją, tačiau dabar užsiimu visuomenei naudingu darbu ir papildomai mokausi anglų kalbos. Manau, moteris išėjusi į pensiją, pradeda daugiau galvoti apie save, ir jai reikia vyro, šalia kurio būtų įdomu, su kuriuo galėtų keliauti, mėgautis gyvenimu ir artimo žmogaus dėmesiu.

Vyrams reikia sekso

Vyrams, man atrodo, mažai kas keičiasi – jiems vis tiek reikia sekso. Ypač senatvėje, kai atrodo, kad kiekvienas kartas gali būti paskutinis.
Kai išėjau į pensiją, ruošiau sau atsarginį aerodromą, bandžiau rasti naujų pomėgių. Internete paskelbiau apie tai, kad kuriu interesų klubą ir kviečiu visus, kartą per savaitę, paplepėti ir išgerti arbatos. Norėjau, kad kompanijoje būtų abiejų lyčių atstovų. Kai nėra vyrų, moterys pradeda kalbėti apie vaistus ir verkšlenti. Kompanijoje, kurioje žmonės stengiasi bent truputį viens kitam patikti, susikuria visai kitokia atmosfera. Vis dėlto iš šios idėjos nieko neišėjo: pasirodė, kad dauguma vyrų ateidavo į klubą susirasti laikinos draugužės. Jie prarasdavo susidomėjimą vos tik supratę, kad neįmanoma užmegzti trumpalaikių romantiškų santykių su nė viena atėjusia moterimi, be to viskas užsitęsdavo per ilgai. O kai aš paskambindavau ir vėl pakviesdavau, nuskambėdavo tik vienas klausimas: “Ar bus naujokių?”

Senatvėje patogumas tampa svarbesnis

Kartais pastebiu, kad senjorai santykiuose tampa merkantiliški: kartą sutikau vyrą, kuris atvirai pasakė, kad ieško moters, kuri dirbtų jo sode. Kitas vyras ieškojo moters tik su automobiliu. Moterys ne geresnės – daugelis jų taip pat turi merkantilizmą. Tikriausiai todėl, kad senatvėje patogumas tampa svarbesnis. Nenoriu sakyti, kad esu angelas, neatsisakyčiau ir aš kai kurių patogumų, tačiau, nepaisant to, kai tokie reikalavimai iškeliami į priekį, jaučiuosi šiek tiek pasišlykštėjusi.

Romanas tarp senjorų

Romaną tarp vyresnių žmonių bendraamžiai priima normaliai, galbūt kažkas apie tai šiek tiek pajuokauja. Jaunimas dažnai būna nelaimingas, kai jų motina ar uošvis užmezga santykius. Iš jų galima išgirsti sakant, kad užuot vyresniame amžiuje laksčius po pasimatymus, geriau jau jie sėdėtų su anūkais ir vaikams padėtų. Kai kurie vaikai mano, kad jų tėvų laikas praėjo, o dabar jie turi galvoti apie savo anūkus.
Asmeniškai aš niekada daugiau negaminsiu, nevalysiu ir neužsiimsiu seksu dėl žmogaus, kuris man tiesiog neįdomus ir su kuriuo neturiu apie ką kalbėti. O tokių, tinkančių man, vyrų yra mažai. Galbūt todėl dabar nieko nebeieškau. Verčiau knygą paskaitau.

Povilas, 72 metai

Išdrįsau pabučiuoti

Mano žmona mirė prieš pusmetį, beveik atšventėme 48 santuokos metus – pritrūko poros mėnesių. Visą gyvenimą buvome šalia vienas kito. Susipažinome, kai tarnavau kariuomenėje, man buvo 20, o jai – 18. Susirašinėdavome laiškais, kurie , tuo metu mums daug reiškė. Grįžęs į Lietuvą, nusivesdavau ją į šokius, po kurių, atsakingai perduodavau ant slenksčio tėvui. Tik po metų išdrįsau pirmą kartą pabučiuoti – vasarą prie upės. Po šešių mėnesių ji manęs tiesiogiai paklausė, kas nutiks mums, kai pasibaigs tarnyba ir ar ketinu ją vesti. Negalėjau nupirkti jai žiedo, tad nemokšiškai išdrožiau medinį, o po savaitės priklaupiau ant kelių prieš ją. Kai baigėsi mano tarnyba, pasiėmiau ją su savimi į Vilnių tik su vienu lagaminu – kraičiu.

Tradicinis seksualinis gyvenimas

Visi keturiasdešimt aštuoneri bendro gyvenimo metai prabėgo lygiai, be didelių aistros ar apmaudo protrūkių. Švenčių dienomis padovanodavau jai gėlių, nusivesdavau į kavinę ar teatrą, gimė mūsų dukra. Mes tiesiog gyvenome vienas šalia kito kaip bendražygiai ir nežinojome kitokio gyvenimo. Niekada negalvojau apie skyrybas ar apie būtinybę „ką nors pakeisti“. Tikriausiai mūsų seksualinis gyvenimas taip pat buvo kaip ir visų kitų – tradicinis, be eksperimentų, erotinių žaisliukų. Kažkuriuo metu persikėlėme gyventi į sodybą ežero pakrantėje ir pradėjome miegoti ant atskirų lovų, vien dėl patogumo. Ir tik maždaug kartą per savaitę užlipdavau pas ją. Ji viską suprato. Lytinis gyvenimas baigėsi maždaug 65-erių metų, kažkaip labai sklandžiai. Mes niekada apie tai nekalbėjome, ir ji niekada nereikalavo intymių santykių.

Bijau vienatvės

Niekada nejaučiau tokios tuštumos, kaip po žmonos mirties. Bet supratau, kad paskutinis gyvenime dalykas, kurio aš noriu, tai vienatvė.
Praėjus porai mėnesių po laidotuvių, į savo išmanųjį telefoną atsisiunčiau programėlę, ir ten susikūriau savo profilį. Man nereikia sekso, bet viloje, šalia savęs noriu turėti draugę. Anketoje taip ir parašiau: „Ieškau moters draugiškam gyvenimui kartu dideliuose namuose už miesto“.
Pirma, mes su potencialia moterimi, žinoma, suiskambiname, nes nemėgstu rašyti žinučių, praleidžiu raides, todėl iškart bandau pereiti į audio formatą. Pažintys labai užsitesia: vienu metu bendrauju maždaug su penkioms moterims. Mes pasikalbam kas keletą dienų, pasipasakojame vienas kitam apie praleistą laiką, apie gyvenimą, apskritai apie viską. Kai kurios pažįstamos atvėsta: viena moteris paprasčiausiai užblokavo mano numerį, nors, regis, nieko blogo jai nesakiau. Tai labai nuvylė.
Tik neseniai turėjau savo pirmąjį pasimatymą. Jos vardas Ramunė. Sutarėme savaitgalį susitikti parke, pasivaikščioti ir nueiti į kavinę.
Vakare nusipirkau jai rožių puokštę, o ryte lipau į traukinį. Mes vaikščiojome ir maitinome antis, ji atėjo su gražia suknele ir rožine spalva padažytomis lūpomis.
Jos sutuoktini taip pat miręs. Jau po pietų, kai šiek tiek pavargome, ji pasiūlė mane parvežti namo savo automobiliu. Gėrėme ramunėlių arbatą su medumi ir paskyrėme susitikimą dar kartą. Apie tai pasakiau savo dukrai. Paklausiau, ar ji neprieštarautų, jei gyvenčiau su kita moterimi. Ji atsakė: „Tai tavo gyvenimas“.

Vitalijus, 72 metai

Kartu su žmona –  Nidos nudistų paplūdimio lankytojai.
Mes susituokę trisdešimt šešerius metus, nuo 1981 m. Kolega supažindino mane su tėvais jų prašymu, tačiau jai nežinant. Jie pakvietė mane apsilankyti: pamatėme vienas kitą, ir kažkas įsiliepsnojo. Pradėjome susitikinėti pavasarį – susituokėme rudenį. Po dvejų metų gimė mūsų dukra, kuri po metų sunkiai susirgo ir mirė. Nuo to laiko neturime vaikų. Kaip apibūdinti mūsų santykius – nežinau. Mes tiesiog mylime vienas kitą. Kartais mylimės su ta pačia aistra, kaip ir jauystėje ir tikime, kad būsime kartu iki mirties.

Tai geriausias afrodiziakas

Žinau vieną tvirtos santuokos paslaptį: turi būti bendri kultūriniai interesai ir panaši pasaulėžiūra. Tai geriausias afrodiziakas.
Jei jų nėra – santuoka iširs, pavirs įsipareigojimu dėl vaikų ar, dar gėdingiau, prestižu. Mes su žmona mėgstame švęsti visas šventes kartu, ir tai visada darome mėgstamoje kavinėje. Susitinkame joje. Kartais į šiuos susitikimus pasikviečiame vieną ar tris draugus, tačiau tai nenutinka dažnai. Vakarais kartu skaitome, klausomės įrašų, žiūrime filmą, kartais einame į teatrą ar koncertus.
Pavydo, flirto, dėmesio, aistros dingimas senatvėje yra mitas
Manau, kad romantika santykiuose nėra tiesiogiai susijusi su seksualiniu gyvenimu, todėl ji nepriklauso nuo tolesnio jo vystymosi ar nutraukimo. Pavydo, flirto, dėmesio, aistros apraiškų dingimas senatvėje yra mitas. Visa tai nepriklauso nuo amžiaus. Prašau nepainioti dvasinio su fiziniu. Štai mano geriausias patarimas.

Aš nesu impotentas

Taip pat su žmona lankomės nudistų paplūdimiuose. Apie naturizmą (harmonijos su gamta siekimas, kurio rėmuose nuogumas praktikuojamas skirtingose ​​bendruomenėse. – Red.) svajojau nuo ankstyvos jaunystės, dar nežinodamas, kad taip vadinama. Man buvo įdomu tiesiog pabendrauti gamtoje su nuoga mergina, su ja neužmezgus seksualinio kontakto: pastaroji man atrodė stereotipinė ir triviali, nors aš visai nesu impotentas. Tais laikais visuomenei tai atrodė visiškai laukinis iškrypimas. Išdrįsau pasakyti savo būsimai žmonai apie savo norą, kai mes dar susitikinėjome. Iš pradžių ji buvo šiek tiek šokiruota, tačiau greitai ir pati susidomėjo. Todėl esame kartu – suprantame vienas kitą.

Atostogaujame nudistų paplūdimiuose

Nuo tada mes kasmet atostogaujame nudistų paplūdimiuose. Bet tai nereiškia, kad dabar esame kažkokios subkultūros dalis. Naturizmas nėra bendruomenė, veikiau sveika praktika. Kvaila maudytis ar praustis vilkint maudymosi kostiumėlius ar apatinius rūbus, lygiai taip pat kvaila degintis ir maudytis jūroje, ežere ar upėje ne nuogam. Kartą žmogus tai supranta ir sako: “Ir tikrai!” Kūnas negauna visiškos kvėpavimo laisvės, tačiau pseudomoralė priverčia apsidairyti ir išsitraukti gražius pančius.

Gėda būti visiškai nuogam

Gėda būti visiškai nuogam ir netgi dėl lyties yra sugalvota problema. Juk turime keletą reikšmingų problemų – pridėkime nereikšmingą!
Mes su žmona suprantame, kad tai nesąmonė, todėl einame į paplūdimius taip, kaip mums patiems patogu. Tikslas yra vienas – pailsėti nuo pseudomoralės, kuri gadina gyvenimo skonį.

Tai yra viso mūsų gyvenimo filosofija.

Nudistų paplūdimiuose nėra seksualinės potekstės, ten atsipalaiduoti susirenka visiškai skirtingo amžiaus, charakterio, skonio, politinių ir religinių įsitikinimų žmonės. Bet vis tiek neskirstysiu: moters grožis visada turi seksualinę potekstę, nepaisant to, ar ji apsirengusi, ar visiškai nuoga. Ar žmona manęs nepavydi? Viskas yra mūsų galvose, ir potraukis savo išrinktajam, todėl jaudulį kitoms moterims ir vyrams galima suvaldyti. Jei išmoksite tai padaryti, jūsų vedybinis gyvenimas bus amžina laimė.

Pensininkų problema yra gėda

Pagrindinė pensininkų problema yra gėda. Gėda yra santykinė sąvoka, ji yra tiesiogiai susijusi su visuomene ir tuo, ką ji laiko gėdinga. Būtent pensijoje esančiam žmogui primetama daugiau rėmų, nors turėtų būti atvirkščiai. Manau, kad blaivus jūsų baimių įvertinimas ir jų įveikimas prisideda prie gerovės ir gyvenimo prailginimo. Aš pats daug kartų susidūriau su visuomenės prietarais – ir kiekvieną kartą tai yra išbandymas. Dažnai kas nors pasako pastabą, o kartais būna nemandagus: “Savo amžiuje turėtum gėdytis!” Tai daugiausia sako pagyvenusios moterys. Kartais tai juokinga, bet kartais nemalonu.
Aš tikiu, kad žmogus, likęs vienas senatvėje, yra pajėgus užmegzti naujus romantiškus santykius, jei jo siela tuo tiki ir to nori. Taip pat galite įgyti naujos patirties, tačiau patirta „gyvenimo patirtis“ kelia nepasitikėjimą sielai. Visuomenė turėtų kelti pasitikėjimą pensininkams, o ne atvirkščiai.

Asta, 66 metai

Translytė moteris. Aš tapau moterimi būdamas 36 metų

Aš tapau moterimi būdamas 36 metų. Tuo metu aš jau turėjau mažą sūnų ir žmoną. Ilgą laiką palaikėme labai šaltus santykius su mano žmona: buvo aišku, kad netrukus išsiskirsime, tačiau vargu ar ji pagalvojo, kad skyrybos bus tokios drastiškos. Kai papasakojau apie translytiškumą, ją ištiko šoko būsena – buvo priblokšta. Ji spoksojo į sieną ir nieko nesakė. Tada ji sutiko. Tada ji pasiūlė arbatos. Nuo tada ji su manimi bendrauja kaip su nepažįstamuoju – iš tikrųjų taip ir yra. Aš dabar kitoks.

Buvo gaila, kad ne aš jį pagimdžiau

Translyčių asmenų aplinkoje kartais manoma, kad jei žmogus nėra visiškai apleidęs savo senojo gyvenimo ir nesunaikino visų ryšių, jis yra kažkokia netikra translytė asmenybė. Pajutau šį dvigubą spaudimą – tiek iš cisgenderių, tiek iš transseksualų visuomenės – kai bandžiau palaikyti santykius su sūnumi. Man buvo gaila, kad ne aš jį pagimdžiau, ir jis elgėsi su manimi kaip su vyru. Jis iki šiol taip elgiasi su manimi. Jei jam reikėjo, pavyzdžiui, parodyti mano nuotraukas socialiniuose tinkluose, pasveikinti su gimtadieniu, jis paskelbė mano, kaip vyro nuotrauką. Niekada atvirai tam neprieštaravau – tikėjausi, kad su amžiumi jis viską supras ir pakeis savo požiūrį, pradės kreiptis į mane, kaip į moterišką lytį. Tačiau paauglystėje jis tarsi suvokė mano elgesį kaip žaidimą, kurio neketina žaisti, o dabar mes beveik nebendraujame.

Dabar esu vieniša senutė

Galima sakyti, kad dabar esu vieniša senutė – be šeimos, bet su draugais. Tame patinka vienas dalykas: dėka visų hormonų, kuriuos susileisdavau pati, dabar atrodau gana jaunai. Kaip man atrodo, daugiausiai 50 -ties metų.
Istorijos apie senas moteris prieigose, kurios kalba tik apie savo opas, nėra apie mane. Veikiau mane vadina apskretėle, kai einu į pasimatymus.

Lyties keitimo operacija yra labai skausminga

Negaliu sakyti, kad turiu problemų su seksu – su sąlyga, kad mes paprastai ignoruojame translyčių lytinių santykių temą, kaip vieną didelę problemą. Negaliu būti atsakinga už visus, bet man atrodo, kad lyties keitimo operacija yra labai skausminga ir brangi procedūra. Perėjimas gali trukti dešimtmečius. Ir šiuo laikotarpiu visi sprendžia savo problemas remdamiesi savo individualiomis savybėmis. Kalbant apie mane, penkerius metus aš visiškai neturėjau lytinių santykių – man svarbesnis buvo psichologinis darbas su savimi ir kitais žmonėmis. Galima sakyti, kad jaučiausi kaip mergaitė ir rūpinausi tik savimi. Nenoriu apie tai plačiau kalbėti, mano santykiai yra labai asmeniška tema.
Man atrodo, kad mano senėjimas vyksta labai vėluojant. Dar daug ko nebandžiau, turiu norą gyventi sau, todėl dažnai vaikštau į vakarėlius ir susitikinėju specialiuose klubuose ar per draugus. Nejaučiu jokio poreikio sėdėti pagyvenusių žmonių svetainėse.
Su seneliais, kurie nieko nežino apie šią sekso kultūrą – nuobodu
Su seneliais, kurie nieko nežino apie šią sekso kultūrą, beprotiškai nuobodu. Jie per daug konservatyvūs. Man nereikia nuo jų slėpti, kas aš esu, bandyti įtikti, nes man jie paprasčiausiai neįdomūs. Aš randu žmonių, kurie jau yra joje ir kuria santykius su jais. Šioje aplinkoje nėra jokio amžiaus cenzo – žmonės yra tokie nevienalytiški, kad amžiaus ypatumai jau yra šiek tiek antraeiliai. Norėčiau, kad visas pasaulis būtų toks ir ne kitoks, nepriklausomai nuo amžiaus, orientacijos ir lyties, visi gyventume tik savo malonumui.

Aurimas, 63 metų

Erotinių fotosesijų fotografas

Kuo vyresnis žmogus, tuo labiau jis nori įvairovės, eksperimentų. Senjorai nebebijo garsiai išreikšti savo norų. Be to, jie žino, ką reikia padaryti, kad patirtų pasitenkinimą, jiems lengviau pasiekti orgazmą.
Pradėjau gyventi pilnavertį seksualinį gyvenimą.
Su amžiumi pradėjau geriau suprasti, kas patinka moterims, ir, galima sakyti, visai neseniai pradėjau gyventi pilnavertį seksualinį gyvenimą.

Erotiniu prekiu parduotuve

Mes susitikinėjame su moterimis, pademonstruojame savo sekso žaislus. Turiu sutartį su erotiniu prekiu parduotuve: darau jiems erotines nuotraukas, o jie man suteikia gerą nuolaidą. Dabar erotines prekes perku ten.
Būna, padovanoju moterims sekso žaisliukų, tarp kurių pasitaiko vibratoriai, klitorio vaginos stimuliatoriai, tuo jas nudžiugindamas.
Erotinę fotografiją pradėjau maždaug prieš dešimt metų, nes norėjau išbandyti ką nors naujo sau, o dabar pasiekiau profesionalų lygį. Man visada patiko moteriškas kūnas. Kartais užmezgame artimesnius seksualinius santykius su modeliais, nes norint, kad nuotrauka pasirodytų gera, kurį laiką tarp fotografo ir modelio turi pabusti jausmai. Nepaisant to, aš visada taktiškas, o modeliai žino, kaip veikia ši aplinka. Mūsų susitarimas būna išankstinis ir abipusi, todėl nelaikau savęs senu iškrypėliu, kaip sakoma dabar.

Erekcijos pratęsimo poreikis, lubrikanto naudojimas

Iki trisdešimties metų turėjau daug bandymų ką nors pavaizduoti, kažkaip pasipuikuoti sekso metu – ir tai atrodė juokinga. Trys dalykai pasikeitė man pasenus: erekcijos pratęsimo poreikis, lubrikanto naudojimo svarba ir noras turėti vienus, o ne kelis santykius. Jei turime nesutarimų su savo mylimąja, mes tiesiog išsiskiriame nekankindami vienas kito.

Žmonės seksualiai nesutampa

Tai sieju su tuo, kad kartais žmonės seksualiai nesutampa. Pavyzdžiui, jei noriu daugiau sekso nei moteris, tada mes tiesiog nesuderinami. Visų pirma reikia susirasti partnerį, kuris artimoje aplinkoje mėgsta tą patį, ką ir jūs.

Viagra

Svarbiausias dalykas yra gebėjimas kalbėtis apie seksą su partneriu. Niekada nenaudojau Viagros, nes seksualumas yra tai, kas vyksta galvoje. Įtakos tam turi ir sportas: man patinka bėgti ir palaikyti gerą kraujagyslių formą. Jei rūpinsitės savimi, turėsite lytinius santykius net po 80 metų.
Turiu dvigubą pilietybę, dažnai gyvenu Amerikoje, todėl galiu palyginti požiūrį į pensininkus ten ir čia. Lietuvoje smerkiamas intymus pensininkų gyvenimas. Amerikoje, jei kartu vaikštau su jauna moterimi, visų pirma visi galvoja, kad esame pora, ir elgiasi atitinkamai. Niekas nekalbės nesąmonių, kad tai dukra. Kartą sėdėjau kavinėje Lietuvoje, o padavėjas pavadino mane tėčiu. Norėčiau, net galėčiau jį paduoti į teismą.
Vaikų neturiu, nors porą kartų buvau vedęs. Tai mano pozicija, kuri nepasikeitė per visą mano gyvenimą. Manau, kad turėti vaikų yra didelė kvailystė, nes planeta yra labai išsekusi būtent dėl ​​žmonių. Niekada nesijaučiau vienišas – manau, niekada ir nebūsiu. Jei žmogus gyvena aktyvų socialinį gyvenimą, jei turi pomėgių ir yra seksualiai bei psichiškai išlaisvintas, manau, kad jis niekada nepajus jausmo, kad yra nelaimingas.

Senjorų seksas – pažinčių programėlės naudotojas, nudistų pora, baikeris, transseksuali moteris, sekso prekiu parduotuvės VIP klientas ir kiti pasakojo apie savo seksualinį gyvenimą, romanus, pasimatymus. Ir išankstinius nusistatymus, kurių tikrai turėtumėte atsisakyti būdami 60-ies ir vyresni.

Baikeris Tomas, 64 metai

Pareiškė, kad mes skiriamės

Mes su eks žmona atšventėme 25 santuokos metus. Per savo gyvenimą niekada jos neišdaviau, nesu tikras – dėl jos. Užauginome dukrą, kuriai dabar 26 metai, ir ji jau seniai gyvena atskirai. Vaikui augant, mūsų santuoka ėmė pamažu byrėti. Jei anksčiau ji internete matė mano fotografijas su “subinlaižiaujančiomis” merginomis, kurios paprašė pavėžinti motociklu, – ji nieko nesakė ir buvo rami. Tačiau per pastaruosius paskutinius dešimt metų skandalai gyveno ant šaukšto galiuko: „Kodėl nepaskambinai“, „Kur buvai“, „nečepsėk“. Kentėjau… bet kažkuriuo metu pamačiau ją ant namų slenksčio su lagaminais: žmona pranešė, kad mes skiriamės, ir išvyko pas mamą. Tai buvo prieš ketverius metus, jai tada buvo 46 metai, man – 60. Moteris nusprendė pradėti naują gyvenimą, aš -taip pat.

Santykiai su nepilnamete

Pirmieji mano santykiai po skyrybų buvo su 18 metų mergaite, kuri melavo, kad jai yra 25. Aš supratau, kad ji meluoja, bet žaidžiau šį žaidimą. Susipažinome, kai vienas iš mūsų baikerių klubo narių atsivežė dukrą į susitikimą. Ji kažką piešė pirštu man ant peties – ir aš viską supratau. Iš pradžių elgiausi su ja kaip su dukra, ir laikiausi atstumo, tačiau sunku ką nors išaiškinti 18-metei mergaitei. Šie santykiai truko neilgai. Įdomu tai, kad tuo metu mano jau buvusi žmona pasakė: „Jei sužinosiu, kad turi ką nors – išdraskysiu abiem akis“. Ji buvo agresyvi, savininkiška, labai pavydi, bet tada pirmą kartą aš jai riebiai atsikirtau. Pasakiau, kad tai būtent ji paniekino šventą šeimos sakramentą, o dabar man jau nusispjaut į jos nuomonę.

Beprotiškai įsimylėjau

Po to susipažinau su Rasa. Jai buvo 20 metų, ir aš beprotiškai įsimylėjau – kaip jaunystėje. Viskas prasidėjo festivalyje, baikerių klube. Mergina atvyko su kažkokiu jaunu idiotu, kuris iškart apgirto ir pamiršo ją. Mes pradėjome bendrauti, o tada ji nusprendė viena, motociklu, grįžti namo, ir išvažiavo… netoli – vertėsi. Vaikinui buvo nusispjaut į tai, o aš kelias dienas prasėdėjau prie jos lovos ligoninėje, kol buvo išleista. Buvau tarsi užhipnotizuotas. Ji man tapo svarbiau už viską. Kiek vėliau mes atsidūrėme kitame festivalyje, o ji kažkuriuo metu apkabino mano kaklą, pabučiavo ir apsilaižė lūpas. Kažkoks vyras šūktelėjo: „Kekšė“. Ji priėjo prie jo ir trenkė antausį, o jis, mainais, dar stipriau pliaukštelėjo atgal. Negalėjau ramiai į šitą sceną žiūrėti, tad gerokai atidaužiau šitam ožiui smegenėles.

Aplinkiniai mus palaikydavo tėvu ir dukra

Po to įvykio, su Rasa beveik visą laiką praleisdavome kartu. Aplinkiniai mus palaikydavo tėvu ir dukra, o bendražygiai iš mano klubo viską suprato ir slapta pavydėjo.
Aš dėl jos darydavau beprotiškus ir neapgalvotus dalykus. Kartą, naktį, miesto parke, nuskyniau trylika rožių ir padovanojau jai. Policininkas matė visą tą vaizdą, tačiau vietoj arešto – pirštais parodė baikerio ženklą.
Kartu praleidome dvejus metus. Rasa buvo darboholikė ir karjeristė, todėl ji tik kartkartėmis apsilankydavo pas mane. Niekada jos nepančiojau ir nerišau prie savęs. Netgi elgtis pradėjau labiau kaip tėvas. Dovanojau jai motociklą ir kartais padėdavau finansiškai, bet manau, kad svarbiausias dalykas, kurį aš dėl jos padariau – suradau jos biologinį tėvą, kai kartą ji pasakė, kad norėtų su juo susitikti. Kaip jų santykiai vystėsi toliau, nežinau, bet kai pasakiau Rasai, kad žinau, kur jis yra, ji buvo labai laiminga.

Išsiskyrėme jos iniciatyva

Išsiskyrėme jos iniciatyva. Mes daug kalbėdavome apie tai, kas nutiks, kai aš pasensiu, ir tai ją labai jaudino. Vieną dieną ji pasakė nenorinti matyti manęs senstančio ir išėjo.O po dešimties dienų paskambino ir paklausė – galėtų grįžti. Atsakiau, kad ne. Atsakymas buvo susijęs su emocijomis ir vyriškomis ambicijomis, bet daugiau mes nebesimatėme.

Neturėtumėte bijoti seksualinės impotencijos

Dėl sekso senatvėje pasakysiu taip: vyrai, neturėtumėte bijoti seksualinės impotencijos, jeigu sportuotuosite ir gyvensite aktyvų gyvenimą. Manau, kad mėgaujuosi ir naudojuosi moterų dėmesiu, nes puikiai atrodau , kaip tokio amžiaus vyras. Kalbėjausi su gydytojais sekso tema: svarbiausia sveikai maitintis, nepriaugti svorio ir nenaudoti anabolinių steroidų. Dirbti su sunkiais svoriais nenaudojant papildų. Tik vieną kartą su moterimi lovoje – patyriau fiasko. Tada nuėjau į vonią, paleidau šiltą vandenį, nusiraminau ir dar kartą bandžiau. Su amžiumi jausmai neblėsta, žmogui visada reikia kito žmogaus. Kuo aš vyresnis, tuo stipresniu tampa mano bebaimis pasitikėjimas savimi.

Daiva (vardas pakeistas moters prašymu), 67 metai

Netekėjusi moteris, turinti pažinčių agentūros darbuotojos patirtį.
2000-ųjų pradžioje dirbau piršliene pagyvenusių žmonių pažinčių agentūroje. Ji buvo labai populi. Šios agentūros teikiamos paslaugos nebuvo brangios, bet vis tiek man atrodė, kad moterys eina pas mus be reikalo.
Man jų buvo nuoširdžiai gaila: ateidavo išsilavinusios, kultūringos, elegantiškos moterys, bet jų vertų vyrų mažai pasitaikydavo. Jie buvo arba girtuokliai, arba prasčiokai, arba lengvabūdžiai.

Man reikia meilės

Kai kurie iš jų atvirai man pasakė, kad šiandien vakarieniavo su viena, vakar jie vaikščiojo su kita, o dabar paskambino trečiai moteriai. Tarsi atėjo smagiai prastumti laiką, kai tuo tarpu moterys norėjo sukurti rimtus santykius. Neseniai, smalsumo dėlei, paskambinau į panašų klubą, norėdama sužinoti, ar pasikeitė siūlomų vyrų kontingentas. Klubo darbuotojas nuo pirmos minutės pradėjo vardyti: „kaip tik ant stalo guli profesoriaus anketa, taip pat verslininko, aktoriaus ir t.t.“. Visų pirma, nepatikėjau. Antra, man nereikia profesoriaus, man reikia meilės.

Senatvėje galima beprotiškai įsimylėti

Romantikos ir jausmų poreikis su amžiumi niekur nedingsta, tačiau jis būna santūresnis ir racionalesnis. Brandus žmogus jau žino, ko nori, ką gali paaukoti ir kaip atsilyginti. Aš netikiu, kad meilė pagyvenusiam žmogui gali nupūsti stogą, kaip tai būdavo jaunystėje. Aš, taip pat, netikiu, kad senatvėje galima beprotiškai įsimylėti. Galima jausti malonią simpatiją, bet ne meilę.

Senjorams reikia žmogaus, su kuriuo būtų įdomu

Kai moteris turi mažų vaikų, ji – nuolat tarp kompromisų. Turi rinktis darbą ne tą, kuris jai patinka, bet tą, kuris yra arti namų; ji negali nuoširdžiai lėkščių padaužyti ginčo su vyru metu, nes vaikai turi augti ramioje aplinkoje ir pan. O kai vaikai užauga, atsiveria daugybė kelių: viena susiranda mėgstamą darbą, apie kurį visada svajojo, kita – dėl atsivėrusios vidinės tuštumos, eina pas psichologą, trečia visiškai nieko nekeičia, nes visada gyveno taip, kaip norėjo. Kai aš išėjau į pensiją, kurį laiką nerimavau, nes dirbau mokytoja ir beprotiškai mylėjau savo profesiją, tačiau dabar užsiimu visuomenei naudingu darbu ir papildomai mokausi anglų kalbos. Manau, moteris išėjusi į pensiją, pradeda daugiau galvoti apie save, ir jai reikia vyro, šalia kurio būtų įdomu, su kuriuo galėtų keliauti, mėgautis gyvenimu ir artimo žmogaus dėmesiu.

Senjorų seksas

Vyrams, man atrodo, mažai kas keičiasi – jiems vis tiek reikia sekso. Ypač senatvėje, kai atrodo, kad kiekvienas senjorų seksas gali būti paskutinis.
Kai išėjau į pensiją, ruošiau sau atsarginį aerodromą, bandžiau rasti naujų pomėgių. Internete paskelbiau apie tai, kad kuriu interesų klubą ir kviečiu visus, kartą per savaitę, paplepėti ir išgerti arbatos. Norėjau, kad kompanijoje būtų abiejų lyčių atstovų. Kai nėra vyrų, moterys pradeda kalbėti apie vaistus ir verkšlenti. Kompanijoje, kurioje žmonės stengiasi bent truputį viens kitam patikti, susikuria visai kitokia atmosfera. Vis dėlto iš šios idėjos nieko neišėjo: pasirodė, kad dauguma vyrų ateidavo į klubą susirasti laikinos draugužės. Jie prarasdavo susidomėjimą vos tik supratę, kad neįmanoma užmegzti trumpalaikių romantiškų santykių su nė viena atėjusia moterimi, be to viskas užsitęsdavo per ilgai. O kai aš paskambindavau ir vėl pakviesdavau, nuskambėdavo tik vienas klausimas: “Ar bus naujokių?”

Senatvėje patogumas tampa svarbesnis

Kartais pastebiu, kad senjorai santykiuose tampa merkantiliški: kartą sutikau vyrą, kuris atvirai pasakė, kad ieško moters, kuri dirbtų jo sode. Kitas vyras ieškojo moters tik su automobiliu. Moterys ne geresnės – daugelis jų taip pat turi merkantilizmą. Tikriausiai todėl, kad senatvėje patogumas tampa svarbesnis. Nenoriu sakyti, kad esu angelas, neatsisakyčiau ir aš kai kurių patogumų, tačiau, nepaisant to, kai tokie reikalavimai iškeliami į priekį, jaučiuosi šiek tiek pasišlykštėjusi.

Romanas tarp senjorų

Romaną tarp vyresnių žmonių bendraamžiai priima normaliai, galbūt kažkas apie tai šiek tiek pajuokauja. Jaunimas dažnai būna nelaimingas, kai jų motina ar uošvis užmezga santykius. Iš jų galima išgirsti sakant, kad užuot vyresniame amžiuje laksčius po pasimatymus, geriau jau jie sėdėtų su anūkais ir vaikams padėtų. Kai kurie vaikai mano, kad jų tėvų laikas praėjo, o dabar jie turi galvoti apie savo anūkus.
Asmeniškai aš niekada daugiau negaminsiu, nevalysiu ir neužsiimsiu seksu dėl žmogaus, kuris man tiesiog neįdomus ir su kuriuo neturiu apie ką kalbėti. O tokių, tinkančių man, vyrų yra mažai. Galbūt todėl dabar nieko nebeieškau. Verčiau knygą paskaitau.

Povilas, 72 metai

Išdrįsau pabučiuoti

Mano žmona mirė prieš pusmetį, beveik atšventėme 48 santuokos metus – pritrūko poros mėnesių. Visą gyvenimą buvome šalia vienas kito. Susipažinome, kai tarnavau kariuomenėje, man buvo 20, o jai – 18. Susirašinėdavome laiškais, kurie , tuo metu mums daug reiškė. Grįžęs į Lietuvą, nusivesdavau ją į šokius, po kurių, atsakingai perduodavau ant slenksčio tėvui. Tik po metų išdrįsau pirmą kartą pabučiuoti – vasarą prie upės. Po šešių mėnesių ji manęs tiesiogiai paklausė, kas nutiks mums, kai pasibaigs tarnyba ir ar ketinu ją vesti. Negalėjau nupirkti jai žiedo, tad nemokšiškai išdrožiau medinį, o po savaitės priklaupiau ant kelių prieš ją. Kai baigėsi mano tarnyba, pasiėmiau ją su savimi į Vilnių tik su vienu lagaminu – kraičiu.

Tradicinis seksualinis gyvenimas

Visi keturiasdešimt aštuoneri bendro gyvenimo metai prabėgo lygiai, be didelių aistros ar apmaudo protrūkių. Švenčių dienomis padovanodavau jai gėlių, nusivesdavau į kavinę ar teatrą, gimė mūsų dukra. Mes tiesiog gyvenome vienas šalia kito kaip bendražygiai ir nežinojome kitokio gyvenimo. Niekada negalvojau apie skyrybas ar apie būtinybę „ką nors pakeisti“. Tikriausiai mūsų seksualinis gyvenimas taip pat buvo kaip ir visų kitų – tradicinis, be eksperimentų, erotinių žaisliukų. Kažkuriuo metu persikėlėme gyventi į sodybą ežero pakrantėje ir pradėjome miegoti ant atskirų lovų, vien dėl patogumo. Ir tik maždaug kartą per savaitę užlipdavau pas ją. Ji viską suprato. Senjorų seksas baigėsi maždaug 65-erių metų, kažkaip labai sklandžiai. Mes niekada apie tai nekalbėjome, ir ji niekada nereikalavo intymių santykių.

Bijau vienatvės

Niekada nejaučiau tokios tuštumos, kaip po žmonos mirties. Bet supratau, kad paskutinis gyvenime dalykas, kurio aš noriu, tai vienatvė.
Praėjus porai mėnesių po laidotuvių, į savo išmanųjį telefoną atsisiunčiau programėlę, ir ten susikūriau savo profilį. Man nereikia sekso, bet viloje, šalia savęs noriu turėti draugę. Anketoje taip ir parašiau: „Ieškau moters draugiškam gyvenimui kartu dideliuose namuose už miesto“.
Pirma, mes su potencialia moterimi, žinoma, suiskambiname, nes nemėgstu rašyti žinučių, praleidžiu raides, todėl iškart bandau pereiti į audio formatą. Pažintys labai užsitesia: vienu metu bendrauju maždaug su penkioms moterims. Mes pasikalbam kas keletą dienų, pasipasakojame vienas kitam apie praleistą laiką, apie gyvenimą, apskritai apie viską. Kai kurios pažįstamos atvėsta: viena moteris paprasčiausiai užblokavo mano numerį, nors, regis, nieko blogo jai nesakiau. Tai labai nuvylė.
Tik neseniai turėjau savo pirmąjį pasimatymą. Jos vardas Ramunė. Sutarėme savaitgalį susitikti parke, pasivaikščioti ir nueiti į kavinę.
Vakare nusipirkau jai rožių puokštę, o ryte lipau į traukinį. Mes vaikščiojome ir maitinome antis, ji atėjo su gražia suknele ir rožine spalva padažytomis lūpomis.
Jos sutuoktini taip pat miręs. Jau po pietų, kai šiek tiek pavargome, ji pasiūlė mane parvežti namo savo automobiliu. Gėrėme ramunėlių arbatą su medumi ir paskyrėme susitikimą dar kartą. Apie tai pasakiau savo dukrai. Paklausiau, ar ji neprieštarautų, jei gyvenčiau su kita moterimi. Ji atsakė: „Tai tavo gyvenimas“.

Vitalijus, 72 metai

Kartu su žmona –  Nidos nudistų paplūdimio lankytojai.
Mes susituokę trisdešimt šešerius metus, nuo 1981 m. Kolega supažindino mane su tėvais jų prašymu, tačiau jai nežinant. Jie pakvietė mane apsilankyti: pamatėme vienas kitą, ir kažkas įsiliepsnojo. Pradėjome susitikinėti pavasarį – susituokėme rudenį. Po dvejų metų gimė mūsų dukra, kuri po metų sunkiai susirgo ir mirė. Nuo to laiko neturime vaikų. Kaip apibūdinti mūsų santykius – nežinau. Mes tiesiog mylime vienas kitą. Kartais mylimės su ta pačia aistra, kaip ir jauystėje ir tikime, kad būsime kartu iki mirties.

Tai geriausias afrodiziakas

Žinau vieną tvirtos santuokos paslaptį: turi būti bendri kultūriniai interesai ir panaši pasaulėžiūra. Tai geriausias afrodiziakas.
Jei jų nėra – santuoka iširs, pavirs įsipareigojimu dėl vaikų ar, dar gėdingiau, prestižu. Mes su žmona mėgstame švęsti visas šventes kartu, ir tai visada darome mėgstamoje kavinėje. Susitinkame joje. Kartais į šiuos susitikimus pasikviečiame vieną ar tris draugus, tačiau tai nenutinka dažnai. Vakarais kartu skaitome, klausomės įrašų, žiūrime filmą, kartais einame į teatrą ar koncertus.
Pavydo, flirto, dėmesio, aistros dingimas senatvėje yra mitas
Manau, kad romantika santykiuose nėra tiesiogiai susijusi su seksualiniu gyvenimu, todėl ji nepriklauso nuo tolesnio jo vystymosi ar nutraukimo. Pavydo, flirto, dėmesio, aistros apraiškų dingimas senatvėje yra mitas. Visa tai nepriklauso nuo amžiaus. Prašau nepainioti dvasinio su fiziniu. Štai mano geriausias patarimas.

Aš nesu impotentas

Taip pat su žmona lankomės nudistų paplūdimiuose. Apie naturizmą (harmonijos su gamta siekimas, kurio rėmuose nuogumas praktikuojamas skirtingose ​​bendruomenėse. – Red.) svajojau nuo ankstyvos jaunystės, dar nežinodamas, kad taip vadinama. Man buvo įdomu tiesiog pabendrauti gamtoje su nuoga mergina, su ja neužmezgus seksualinio kontakto: pastaroji man atrodė stereotipinė ir triviali, nors aš visai nesu impotentas. Tais laikais visuomenei tai atrodė visiškai laukinis iškrypimas. Išdrįsau pasakyti savo būsimai žmonai apie savo norą, kai mes dar susitikinėjome. Iš pradžių ji buvo šiek tiek šokiruota, tačiau greitai ir pati susidomėjo. Todėl esame kartu – suprantame vienas kitą.

Atostogaujame nudistų paplūdimiuose

Nuo tada mes kasmet atostogaujame nudistų paplūdimiuose. Bet tai nereiškia, kad dabar esame kažkokios subkultūros dalis. Naturizmas nėra bendruomenė, veikiau sveika praktika. Kvaila maudytis ar praustis vilkint maudymosi kostiumėlius ar apatinius rūbus, lygiai taip pat kvaila degintis ir maudytis jūroje, ežere ar upėje ne nuogam. Kartą žmogus tai supranta ir sako: “Ir tikrai!” Kūnas negauna visiškos kvėpavimo laisvės, tačiau pseudomoralė priverčia apsidairyti ir išsitraukti gražius pančius.

Gėda būti visiškai nuogam

Gėda būti visiškai nuogam ir netgi dėl lyties yra sugalvota problema. Juk turime keletą reikšmingų problemų – pridėkime nereikšmingą!
Mes su žmona suprantame, kad tai nesąmonė, todėl einame į paplūdimius taip, kaip mums patiems patogu. Tikslas yra vienas – pailsėti nuo pseudomoralės, kuri gadina gyvenimo skonį.

Tai yra viso mūsų gyvenimo filosofija.

Nudistų paplūdimiuose nėra seksualinės potekstės, ten atsipalaiduoti susirenka visiškai skirtingo amžiaus, charakterio, skonio, politinių ir religinių įsitikinimų žmonės. Bet vis tiek neskirstysiu: moters grožis visada turi seksualinę potekstę, nepaisant to, ar ji apsirengusi, ar visiškai nuoga. Ar žmona manęs nepavydi? Viskas yra mūsų galvose, ir potraukis savo išrinktajam, todėl jaudulį kitoms moterims ir vyrams galima suvaldyti. Jei išmoksite tai padaryti, jūsų vedybinis gyvenimas bus amžina laimė.

Pensininkų problema yra gėda

Pagrindinė pensininkų problema yra gėda. Gėda yra santykinė sąvoka, ji yra tiesiogiai susijusi su visuomene ir tuo, ką ji laiko gėdinga. Būtent pensijoje esančiam žmogui primetama daugiau rėmų, nors turėtų būti atvirkščiai. Manau, kad blaivus jūsų baimių įvertinimas ir jų įveikimas prisideda prie gerovės ir gyvenimo prailginimo. Aš pats daug kartų susidūriau su visuomenės prietarais – ir kiekvieną kartą tai yra išbandymas. Dažnai kas nors pasako pastabą, o kartais būna nemandagus: “Senjorų seksas? Tavo amžiuje turėtum gėdytis!” Tai daugiausia sako pagyvenusios moterys. Kartais tai juokinga, bet kartais nemalonu.
Aš tikiu, kad žmogus, likęs vienas senatvėje, yra pajėgus užmegzti naujus romantiškus santykius, jei jo siela tuo tiki ir to nori. Taip pat galite įgyti naujos patirties, tačiau patirta „gyvenimo patirtis“ kelia nepasitikėjimą sielai. Visuomenė turėtų kelti pasitikėjimą pensininkams, o ne atvirkščiai.

Asta, 66 metai

Translytė moteris. Aš tapau moterimi būdamas 36 metų

Aš tapau moterimi būdamas 36 metų. Tuo metu aš jau turėjau mažą sūnų ir žmoną. Ilgą laiką palaikėme labai šaltus santykius su mano žmona: buvo aišku, kad netrukus išsiskirsime, tačiau vargu ar ji pagalvojo, kad skyrybos bus tokios drastiškos. Kai papasakojau apie translytiškumą, ją ištiko šoko būsena – buvo priblokšta. Ji spoksojo į sieną ir nieko nesakė. Tada ji sutiko. Tada ji pasiūlė arbatos. Nuo tada ji su manimi bendrauja kaip su nepažįstamuoju – iš tikrųjų taip ir yra. Aš dabar kitoks.

Buvo gaila, kad ne aš jį pagimdžiau

Translyčių asmenų aplinkoje kartais manoma, kad jei žmogus nėra visiškai apleidęs savo senojo gyvenimo ir nesunaikino visų ryšių, jis yra kažkokia netikra translytė asmenybė. Pajutau šį dvigubą spaudimą – tiek iš cisgenderių, tiek iš transseksualų visuomenės – kai bandžiau palaikyti santykius su sūnumi. Man buvo gaila, kad ne aš jį pagimdžiau, ir jis elgėsi su manimi kaip su vyru. Jis iki šiol taip elgiasi su manimi. Jei jam reikėjo, pavyzdžiui, parodyti mano nuotraukas socialiniuose tinkluose, pasveikinti su gimtadieniu, jis paskelbė mano, kaip vyro nuotrauką. Niekada atvirai tam neprieštaravau – tikėjausi, kad su amžiumi jis viską supras ir pakeis savo požiūrį, pradės kreiptis į mane, kaip į moterišką lytį. Tačiau paauglystėje jis tarsi suvokė mano elgesį kaip žaidimą, kurio neketina žaisti, o dabar mes beveik nebendraujame.

Dabar esu vieniša senutė

Galima sakyti, kad dabar esu vieniša senutė – be šeimos, bet su draugais. Tame patinka vienas dalykas: dėka visų hormonų, kuriuos susileisdavau pati, dabar atrodau gana jaunai. Kaip man atrodo, daugiausiai 50 -ties metų.
Istorijos apie senas moteris prieigose, kurios kalba tik apie savo opas, nėra apie mane. Veikiau mane vadina apskretėle, kai einu į pasimatymus.

Lyties keitimo operacija yra labai skausminga

Negaliu sakyti, kad turiu problemų su seksu – su sąlyga, kad mes paprastai ignoruojame translyčių lytinių santykių temą, kaip vieną didelę problemą. Negaliu būti atsakinga už visus, bet man atrodo, kad lyties keitimo operacija yra labai skausminga ir brangi procedūra. Perėjimas gali trukti dešimtmečius. Ir šiuo laikotarpiu visi sprendžia savo problemas remdamiesi savo individualiomis savybėmis. Kalbant apie mane, penkerius metus aš visiškai neturėjau lytinių santykių – man svarbesnis buvo psichologinis darbas su savimi ir kitais žmonėmis. Galima sakyti, kad jaučiausi kaip mergaitė ir rūpinausi tik savimi. Nenoriu apie tai plačiau kalbėti, mano santykiai yra labai asmeniška tema.
Man atrodo, kad mano senėjimas vyksta labai vėluojant. Dar daug ko nebandžiau, turiu norą gyventi sau, todėl dažnai vaikštau į vakarėlius ir susitikinėju specialiuose klubuose ar per draugus. Nejaučiu jokio poreikio sėdėti pagyvenusių žmonių svetainėse.
Su seneliais, kurie nieko nežino apie šią sekso kultūrą – nuobodu
Su seneliais, kurie nieko nežino apie šią sekso kultūrą, beprotiškai nuobodu. Jie per daug konservatyvūs. Man nereikia nuo jų slėpti, kas aš esu, bandyti įtikti, nes man jie paprasčiausiai neįdomūs. Aš randu žmonių, kurie jau yra joje ir kuria santykius su jais. Šioje aplinkoje nėra jokio amžiaus cenzo – žmonės yra tokie nevienalytiški, kad amžiaus ypatumai jau yra šiek tiek antraeiliai. Norėčiau, kad visas pasaulis būtų toks ir ne kitoks, nepriklausomai nuo amžiaus, orientacijos ir lyties, visi gyventume tik savo malonumui.

Aurimas, 63 metų

Erotinių fotosesijų fotografas

Kuo vyresnis žmogus, tuo labiau jis nori įvairovės, eksperimentų. Senjorai nebebijo garsiai išreikšti savo norų. Be to, jie žino, ką reikia padaryti, kad patirtų pasitenkinimą, jiems lengviau pasiekti orgazmą.
Pradėjau gyventi pilnavertį seksualinį gyvenimą.
Su amžiumi pradėjau geriau suprasti, kas patinka moterims, ir, galima sakyti, visai neseniai pradėjau gyventi pilnavertį seksualinį gyvenimą.

Erotiniu prekiu parduotuve

Mes susitikinėjame su moterimis, pademonstruojame savo sekso žaislus. Turiu sutartį su erotiniu prekiu parduotuve: darau jiems erotines nuotraukas, o jie man suteikia gerą nuolaidą. Dabar erotines prekes perku ten.
Būna, padovanoju moterims sekso žaisliukų, tarp kurių pasitaiko vibratoriai, klitorio vaginos stimuliatoriai, tuo jas nudžiugindamas.
Erotinę fotografiją pradėjau maždaug prieš dešimt metų, nes norėjau išbandyti ką nors naujo sau, o dabar pasiekiau profesionalų lygį. Man visada patiko moteriškas kūnas. Kartais užmezgame artimesnius seksualinius santykius su modeliais, nes norint, kad nuotrauka pasirodytų gera, kurį laiką tarp fotografo ir modelio turi pabusti jausmai. Nepaisant to, aš visada taktiškas, o modeliai žino, kaip veikia ši aplinka. Mūsų susitarimas būna išankstinis ir abipusi, todėl nelaikau savęs senu iškrypėliu, kaip sakoma dabar.

Erekcijos pratęsimo poreikis, lubrikanto naudojimas

Iki trisdešimties metų turėjau daug bandymų ką nors pavaizduoti, kažkaip pasipuikuoti sekso metu – ir tai atrodė juokinga. Trys dalykai pasikeitė man pasenus – senjorų seksas: erekcijos pratęsimo poreikis, lubrikanto naudojimo svarba ir noras turėti vienus, o ne kelis santykius. Jei turime nesutarimų su savo mylimąja, mes tiesiog išsiskiriame nekankindami vienas kito.

Žmonės seksualiai nesutampa

Tai sieju su tuo, kad kartais žmonės seksualiai nesutampa. Pavyzdžiui, jei noriu daugiau sekso nei moteris, tada mes tiesiog nesuderinami. Visų pirma reikia susirasti partnerį, kuris artimoje aplinkoje mėgsta tą patį, ką ir jūs.

Viagra

Svarbiausias dalykas yra gebėjimas kalbėtis apie seksą su partneriu. Niekada nenaudojau Viagros, nes seksualumas yra tai, kas vyksta galvoje. Įtakos tam turi ir sportas: man patinka bėgti ir palaikyti gerą kraujagyslių formą. Jei rūpinsitės savimi, senjorų seksas bus aktualus net po 80 metų.
Turiu dvigubą pilietybę, dažnai gyvenu Amerikoje, todėl galiu palyginti požiūrį į pensininkus ten ir čia. Lietuvoje smerkiamas intymus pensininkų gyvenimas. Amerikoje, jei kartu vaikštau su jauna moterimi, visų pirma visi galvoja, kad esame pora, ir elgiasi atitinkamai. Niekas nekalbės nesąmonių, kad tai dukra. Kartą sėdėjau kavinėje Lietuvoje, o padavėjas pavadino mane tėčiu. Norėčiau, net galėčiau jį paduoti į teismą.
Vaikų neturiu, nors porą kartų buvau vedęs. Tai mano pozicija, kuri nepasikeitė per visą mano gyvenimą. Manau, kad turėti vaikų yra didelė kvailystė, nes planeta yra labai išsekusi būtent dėl ​​žmonių. Niekada nesijaučiau vienišas – manau, niekada ir nebūsiu. Jei žmogus gyvena aktyvų socialinį gyvenimą, jei turi pomėgių ir yra seksualiai bei psichiškai išlaisvintas, manau, kad jis niekada nepajus jausmo, kad yra nelaimingas

Skaitykite daugiau:

Vyras ar vibratorius? Sąžiningas palyginimas.

Kodėl ne visi vyrai ryžtasi santykiams su giliomis moterimis?