Moterie, jei nori pakeisti pasaulį, mylėk vyrą…

Paimk jo ranką ir švelniai vesk į savąją širdį, kur jis galės pajusti tavo šilumą ir joje ilsėtis. Sudegink jo sunkų krūvį savo ugnimi. Pažvelk į jo akis, pažvelk giliai į vidų, kad pamatytum, kas ten snaudžia ir kas pabudę, kas dvejoja, kas neapsisprendžia ir kas laukia.

Pažvelk į jo skausmą ir vidinę kovą, į jo kančias ir kaltę be kaltės… išleisk į laisvę visa tai…
Pajusk jo sunkią naštą ir suprask, kad  jis ieško saugios užuovėjos tavy… Leisk jam ištirpti tavo įdėmiame žvilgsnyje ir žinok, kad  neturėtum  lieti  įniršio ir pykčio, nes tu turi įsčias – saldų, tamsų įėjimą gilioms žaizdoms praplauti ir išgydyti.

 

Jei nori pakeisti pasaulį, mylėk vyrą, tikrai mylėk jį.  
Atsisėsk prieš jį  su visa savo moteriška didybe, kvėpuodama savo pažeidžiamumu, žaisdama savo vaikišku nekaltumu, savo mirties gilumoje, kviesdama ir nebyliai nusileisdama, bei leisdama jo vyriškąjai jėgai žengti žingsnį link tavęs… Ir plaukti Žemės įsčiose, tyliam žinojime kartu…
Kai jis… o jis tikrai išeis… bijodamas pabėgs į savo olą, suburk aplink save senoles… Apsiklok jų išmintimi, klausykis jų švelnių šnabždesių, nuramink savo išsigandusios mergaitės širdį, ragindama ją nurimti ir kantriai lauk sugrįžtant jo…

Mylėk vyrą

 

Netrauk jo, mažo berniuko, gudrumu, manipuliacijomis, gundymu, apgaule, kad tik prisiviliotum į tinklą sunaikinimo, chaoso vietą, baisesnę už bet kokią kovą, jo brolių pergyventą.

Tai ne moteriškumas, tai tik kerštas. Tai yra visų laikų, neteisingų veiksmų persipynusių linijų nuodai – mūsų pasaulio išprievartavimas. Tai nesuteikia moteriai stiprybės, priešingai – ją silpnina, nes ji nurėžia vyro sėklides. Ir tai pražudo mus visus. Nesvarbu, ar mama jį šildė, ar negalėjo, parodyk jam tikrąją motiną. Dabar.

Laikyk jį, vesk į savo gelmę ir malonę, besišildančią Žemės šerdies centre. Nebausk jo už tuos randus, kurie, kaip tau atrodo, neatitinka tavo poreikių ir lūkesčių…
Jei nori pakeisti pasaulį, mylėk vyrą, tikrai mylėk jį.
Mylėk jį taip stipriai, kad taptum visiškai nuoga ir atvira. Mylėk jį taip stipriai, pakankamai mylėk, kad tavo kūnas ir siela atsivertų gimimo ir mirties ciklui. Ir padėkok už galimybę kartu šokti siautėjančiuose vėjuose ir tyliuose miškuose.

 

Būk pakankamai drąsi, kad būtumei silpna ir leisk jam atsigerti iš minkštų, svaiginančių tavo esybės žiedlapių.
Leisk jam suprasti, kad jis gali tave palaikyti ir apsaugoti. Krisk į jo glėbį tikėdama, kad jis pagaus, net jei anksčiau tave numetęs buvo tūkstantį kartų. Išmokyk jį nusileisti, nusileidžiant sau pačiam. Susiliekite į saldžią šio pasaulio širdies visumą.

 

Jei nori pakeisti pasaulį, mylėk vyrą, tikrai mylėk jį. Palaikyk jį, pritark jam, žavėkis juo, maitink jį, leisk jam, klausykis jo, glostyk jį, gydyk jį… O jis, savo ruožtu, tave brangins ir saugos stipriomis rankomis, aiškiomis mintimis ir mylinčia siela. Nes jis gali, jei leidi, būti viskuo, apie ką svajoji.
Jei nori mylėti vyrą, mylėk save, mylėk savo tėvą, mylėk savo brolį, savo sūnų, savo buvusį vyrą. Nuo savo pirmojo vaikino, kurį kadais pabučiavai, iki paskutinio – kurį apraudojai.

 

Dėkok už dovanas pakeliui į šį susitikimą, dėkok už tą, kuris dabar yra prieš tave.
Ir surask jame sėklą viskam, kas nauja ir saulėta. Sėklą, kurią gali sudaiginti ir pasėti, kad kartu pakeistumėte pasaulį.

Opiumas

Vibratoriai

Lubrikantai