Ta saldi sąvoka… BDSM!

Tas saldus žodis… BDSM!

Atsimenu, kai Pata Pata pirmą kartą išgirdau apie tai… Virvės, botagėlis, vibratorius, vėl virvės… dominuojanti moteris… ką tik sužinojau apie BDSM. Apie kažkokią kitokią sekso išraišką, veiksmą, kažką naujo… ne tik dejonės, aikčiojimai ir bučiniai… Uch, kaip tai kalė per smegenis. Srove pasileido vaikystės prisiminimai, žaidimai su savimi, savo kūnu, lytimi. Mintys, svajonės… svajonės apie surištas moteris ir paklusnumą.

Pirmas kartas rodės toks ir turi būti…

Surišta, supančiota, priklausoma nuo mano malonės… Susipažinom BDSM’o forume. Žodis po žodžio. Viskas paprasta. Vieną vakarą tiesiog atvykau į sostinę. Be jokio veiksmo plano. Tiesiog. Reikėjo pamatyti, susipažinti, susitikti gyvai, išleisti emociją arba… nutraukti bendravimą.
Susitikom. Egzotiškasis Užupis. Menininko kavinė… gal?!… Nebepamenu. Ne tas buvo galvoje – gėriau ją į save. Nuvykome į jos tėvo sodybą (pasirodo velniškai tinkamą tokiems žaidimams) kažkur, gerokai, už miesto ir… prasidėjo. Virvės. Korsetas. Suplėšytos kelnaitės. Prie sienos. Ant lovos. Prie lango. Gulkis. Klūpok. Išsižiok. Vibratorius – “ten”. Oralinis. Analinis. Surišta. Priklausoma nuo mano malonės… galėjau daryti ką noriu.
Reziume – tokio prasto vakaro jau seniai neturėjau. Po to ilgai bandžiau atsakyti – kodėl? Kas buvo ne taip? Kaip tai pakeisti? Kuo sustiprinti?
Aš nepatyriau malonumo. Patyriau orgazmą, bet ne malonumą. Nepaklausiau apie jos pojūčius. Bet malonumo tikrai trūko…

BDSM… saldus terminas!?… Visiška katastrofa.

Pamenu, paskutinį kartą, virvių nebuvo. Tik botagėlis. “Aš tave bausiu… noriu bausti…” – lukteliu kol susivoks. – “Bus septyni kirčiai… tau skaudės”. Gaudau jos reakciją – ji kiek įsitempia, bet mane jau pažįsta, žino, kad taip nutiks. Žinau ir aš, žinau kad jai patiks, kad man patiks. “Atsigulk – švelniai įsakau. Praskėsk kojas… ar sakiau, kad tavo užpakaliukas sexy?” Ji įsikniaubia galva į pagalę, turbūt rausteli. Gal švelniai įsikanda į lūpą? Ji vis dar gėdijasi!? “Praskėsk jas”, – kalbu tuo pačiu švelniu balsu. Kaip man patinka į ją žiūrėti. Man patinka moters kūnas. Išlinkimai. Išgaubimai. Oda. Kvapas. Kaip tai erotiška.

Jos šlaunys praskėstos

Botagėliu švelniai braukiu vidine šlaunų puse. Abu susikoncentruojame į botagėlio kelią. “Aš tave nubausiu… tau neskaudės, o gal…”, – kartoju. Noriu, kad protas suvoktų. Kad pradėtų ruoštis. Neskubu to daryti. Nuo dirginimo ir susijaudinimo jos kūnas ima rangytis. “Man patinka jos geiduliai”. Jai patinka mano žodžiai, švelnūs paplekšnojimai, pliaukštelėjimai, braukimas, lietimas. Kojos, nugara, sėdmenys, rankos… žaidžiu švelnumu, ji atsako geismu… “Iškelk rankas virš galvos”, – balsas darosi šiurkštesnis, burna džiūsta. Artėjam. Ji tai suvokia. Pradedu tankiau plakti per sėdmenis, kartkartėmis ploju smarkiau. Oda ima rausti. Protas aktyvuojasi. Kvėpavimas sunkėja. “Gera mergaitė”, – negąsdinu, pagiriu, protas pats piešia košmarus.

Kas dabar dedasi jos galvoje?

Laukia, bijo… turbūt pati nesupranta. “Koks gražus tavo užpakaliukas.” Pasilenkęs krimsteliu. “O dabar skaičiuok.” Ji sustingsta, laukdama… ir kirtis. Prasidėjo. Beveik matau, kaip jos protas atsijungia, siuntinėja komandas, hormonai, hormonai, hormonai. Dar du kirčiai. Jai skauda. Smegenys dirba. Atsijungia viskas. Leidžiu atsikvėpti. Susivokti. Hormonai… po to dar du… sėdmenys dega. Jos balsas darosi bejausmis. Paskutiniai – po geros pauzės. “Viskas,” -patvirtindamas tai, botagėlis barkšteli ant žemės. Susigūžia. Žiūriu į besiveržiantį skausmą. “Viskas. Viskas. Šaunuolė”. Jaučiu, kaip auga mano gailestis. Bučiuoju. Apkabęs. Glostau. Raminu. Gera mergaitė. Ji rimsta. Rimsta drebulys. Atsipalaiduoja. Bučiuoju nugarą, rankas. Tepu sėdmenis kremu.

“Šaunuolė, gera mergaitė… einam kavos.”

Gerdamas kavą, žiūrėjau į ją ir mačiau, kaip dega jos sėdmenys, kaip dega jos akys. Šypsojomės.
… tas saldus žodis – BDSM. Tai yra kitaip, ir man tai patinka!